Žemėlapis - Vitbis (Whitby)

Vitbis  – miestas ir apylinkė Skarborougo apygardoje, Šiaurės Jorkšyro grafystėje, rytinėje Anglijos pakrantėje. Šiandien tai žvejybos uostas ir turistų traukos centras. Jis yra 76 km nuo Jorko, įsikūręs prie Esko upės žiočių, abiejose jos upėse, slėnyje tarp dviejų klifų. Vitbio apylinkėje gyvena 13 594 žmonių.

Miestas įkurtas 656 m., kai krikščioniškas Nortumbrijos karalius Osvis įkūrė prie Esko upės vienuolyną, kurio pirmoji abatė buvo Šv. Hilda. Čia imti rengti sinodai, dvasininkų tarybos susirinkimai. Tuo metu senąja anglų kalba miestelis buvo vadinamas Streonšaliu. 867 m. metais vienuolynas buvo sugriautas vikingų antpuolio metu ir atstatytas tik 1078 m. Šiuo periodu miestelis gavo naują pavadinimą – Vitbis, senovės skandinavų kalboje reiškiantį „baltoji gyvenvietė“. XVIII a. Vitbis tapo laivų statybos ir banginių medžioklės centru, aktyviai prekiavo alūnu ir gagatu.

Šiandieninės Vitbio ekonomikos pagrindą sudaro turizmas ir žvejyba. Miestelis geležinkelio ir autobusių linijomis pasiekiamas iš kitų Jorkširo ir šiaurės rytų Anglijos miestų ir regionų. Vitbis neretai minimas literatūriniuose darbuose, kino filmuose ir televizijoje. Garsiausias paminėjimas siejamas su Bremo Stokerio romanu „Drakula“.

Vitbio apylinkėse esančiuose alūno skalūnuose buvo rasta daug įdomių fosilijų, tarp jų ir pilnų pterozaurų skeletų. Vitbis garsus ir puikiai išsilaikusiomis amonitų fosilijomis, kurių galima rasti pajūryje ar nusipirkti miestelyje suvenyrų parduotuvėse. Didžioji dalis iškasenų iš ankstyvojo ir vėlyvojo juros periodo. Vitbio muziejuje ekspuonuojamos trys amonitų fosilijos, kurioms išraižytos galvos. Jos vadinamos „akmenų gyvatės“ ir buvo pardavinėjamos kaip religiniai suvenyrai Šv. Hildai atminti. Šios gyvatės sudaro Vitbio herbą.